žiauptai

žiáuptai sm. pl. (1) žr. žabtai: 1. Paršeliai prie lovio susipjauna, vienas kitam kramtydami žiáuptus Ar. 2. Po tų muštynių anam pusė žiáuptų nebėr Skd. Nusiramink susimildama, o per žiauptus gausi J.Marc.